Gera psichinė savijauta yra būtina norint gyventi labiau subalansuotą, produktyvų ir visavertį gyvenimą. Vis labiau spartėjančiame pasaulyje, pilname stimulų, reikalavimų ir atsakomybės, rūpintis psichine sveikata nebėra pasirinkimas, o reali būtinybė. Nepaisant to, daugelis žmonių nežino, nuo ko pradėti, arba mano, kad psichinei savijautai gerinti reikia radikalių pokyčių.
Tiesa ta, kad maži kasdieniai veiksmai, atliekami nuosekliai, gali sukelti didelių pokyčių. Šiame straipsnyje suprasite, kas yra psichinė gerovė, kodėl ji tokia svarbi ir, svarbiausia, kaip paprastai, prieinamai ir tvariai pagerinti savo emocinę sveikatą kasdieniame gyvenime.
Kas yra psichinė gerovė?
Psichinė gerovė yra tiesiogiai susijusi su tuo, kaip žmogus susidoroja su savo emocijomis, mintimis, iššūkiais ir santykiais. Tai nereiškia būti laimingam visą laiką, o gebėti susidurti su sunkumais, nejaučiant nuolatinio pervargimo, nerimo ar demotivacijos.
Sveikas protas leidžia aiškiau priimti sprendimus, gerina santykius, didina produktyvumą ir prisideda prie bendro pusiausvyros jausmo. Kita vertus, kai psichinė gerovė yra apleidžiama, atsiranda tokių simptomų kaip per didelis stresas, dirglumas, nemiga, susikaupimo stoka ir net fizinės problemos.
Štai kodėl rūpintis savo protu yra taip pat svarbu, kaip ir rūpintis savo kūnu.
Kasdienio rūpinimosi savo psichine sveikata svarba.
Kaip kūnui reikia maisto ir mankštos, taip ir protui reikia nuolatinio dėmesio. Emocinio išsekimo požymių ignoravimas gali sukelti rimtesnių problemų, tokių kaip lėtinis nerimas, depresija ir perdegimas.
Kasdienis rūpinimasis savo psichine gerove padeda:
- Sumažinkite streso lygį
- Pagerinti nuotaiką ir savivertę.
- Padidinkite koncentraciją
- Emocinio atsparumo stiprinimas
- Pagerinti miego kokybę
- Padidinkite pasitenkinimą gyvenimu
Paslaptis slypi nuoseklume, o ne tobulume.
Paprasti pratimai psichinei sveikatai gerinti.
Palaikykite subalansuotą rutiną.
Organizuota rutina padeda smegenims jaustis saugiau ir nuspėjamiau. Kai tvarkaraščiai yra visiškai nereguliarūs, protas nuolat pereina į budrumo būseną, kuri sukelia nerimą ir protinį nuovargį.
Panašių kėlimosi, darbo, valgymo ir poilsio grafikų palaikymas padeda sukurti kontrolės ir emocinio stabilumo jausmą.
Rūpinimasis miego kokybe
Miegas daro tiesioginę įtaką psichinei sveikatai. Prastas miegas veikia nuotaiką, atmintį, gebėjimą priimti sprendimus ir padidina dirglumą.
Miego pagerinimui:
- Venkite ekranų prieš miegą.
- Sukurkite tamsią ir ramią aplinką.
- Nustatykite reguliarų miego grafiką.
- Venkite kofeino naktį.
Geras nakties miegas yra vienas svarbiausių psichinės gerovės ramsčių.
Reguliariai praktikuokite fizinį aktyvumą.
Fizinio krūvio praktika skatina hormonų, tokių kaip endorfinai ir serotoninas, išsiskyrimą, kurie yra atsakingi už gerovės ir malonumo jausmus.
Intensyvios treniruotės nebūtinos. Ėjimas, tempimasis, plaukimas, šokiai ar bet kokia kita veikla, kuri išjudina kūną, jau suteikia didelę naudą protui.
Informacijos perkrovos valdymas
Pernelyg didelis neigiamų naujienų ir socialinių tinklų vartojimas gali sukelti nerimą, nuolatinį lyginimąsi ir nepilnavertiškumo jausmą. Labai svarbu nustatyti aiškias šių platformų naudojimo ribas.
Nustatant konkretų laiką, kada galima naudotis socialiniais tinklais, ir vengiant per didelio naujienų vartojimo, mintys išliks aiškesnės ir labiau sutelktos į dabartį.
Praktikuokite tylos ir pauzės akimirkas.
Kelios minutės kasdien tylai, giliam kvėpavimui ar tiesiog sulėtinimui daro didžiulį skirtumą. Šios pertraukos padeda smegenims persitvarkyti ir sumažinti susikaupusį stresą.
Net penkių minučių sąmoningo kvėpavimo pakanka, kad protas taptų skaidresnis.
Minčių ir užduočių organizavimas
Užsirašinėjant susitikimus, rūpesčius ir idėjas, išsivaloma mintis. Kai viskas lieka tik galvoje, smegenys dirba nuolat perkrautos.
Darbų sąrašų sudarymas ir minčių užrašymas ant popieriaus ar organizacinėse programėlėse mažina nerimą ir gerina susikaupimą.
Stiprinkite sveikus santykius
Teigiami santykiai yra būtini psichinei gerovei. Turėti su kuo pasikalbėti, pasidalinti jausmais ir gauti emocinę paramą yra labai svarbu.
Panašiai ir išmokti atsiriboti nuo aplinkos ir žmonių, kurie sukelia emocinį stresą, yra savęs priežiūros forma.
Rūpinkitės savo mityba.
Mityba tiesiogiai veikia smegenų funkciją. Labai nesubalansuota mityba, kurioje gausu cukraus ir itin perdirbtų maisto produktų, gali padidinti nuovargio ir emocinio nestabilumo jausmą.
Subalansuota mityba, apimanti vaisius, daržoves, baltymus ir pakankamą skysčių vartojimą, prisideda prie stabilesnio ir sveikesnio proto.
Ribų pripažinimas ir pagarba savo tempui.
Išmokti pasakyti „ne“, kai to reikia, yra esminis požiūris norint išsaugoti psichinę sveikatą. Prisiimant daugiau pareigų, nei galima atlikti, kyla stresas ir nusivylimas.
Pagarba savo tempui ir supratimas, kad ne kiekviena diena bus produktyvi, yra emocinės pusiausvyros siekimo proceso dalis.
Kada kreiptis profesionalios pagalbos
Net ir laikantis sveikų įpročių, kartais būtina profesionali pagalba. Psichologai ir psichiatrai yra svarbūs sąjungininkai psichikos sveikatos priežiūros srityje.
Rekomenduojama kreiptis pagalbos, kai yra:
- Nuolatinis liūdesys
- Stiprus nerimas
- Užsitęsęs motyvacijos trūkumas
- Miego ir apetito pokyčiai
- Sunkumas susidoroti su emocijomis
Ieškojimas palaikymo nėra silpnumo, o atsakomybės už save prisiėmimo požymis.
Išvada
Psichinės gerovės gerinimas yra nuolatinis procesas, apimantis mažus kasdienius pasirinkimus. Kalbama ne apie problemų pašalinimą iš gyvenimo, o apie mokymąsi su jomis susidoroti sveikiau, sąmoningiau ir subalansuočiau.
Rūpindamiesi savo protu, pagerinate ne tik emocinę sveikatą, bet ir bendrą gyvenimo kokybę. Pradėkite nuo mažų pokyčių, gerbkite savo tempą ir atminkite, kad savęs priežiūra yra investicija, o ne prabanga.